Marmaledas

Karoče.
Velykas švęsiu viena..

NEMYLIU.*
VISKAS.
Šiandien atsikėliau anksti. Išsivaliau dantis, įsijungiau plaukų džiovintuvą, ne, išjungiau plaukų džiovintuvą. Apsiverkiau. Verkiau porą valandų. Pusryčiams - jogurtas. Mano gyvenimas pilkas kaip ir šis raudonas jogurtas. Kodėl man taip turi nesisekti?! KODĖL? Vaikinas paliko, jogurtas raudonas, kojos apžėlę, nagai nenulakuoti, kablas nulūžo… Nebe tie laikai. Viskas prarasta. Gyvenimas mano subyrėjo kaip veidrodis ant maximos grindų. Man nebereikia nieko. Aš nebe ta mergaitė kuri Tau atleido už sugedusius čiaupus ir pykčius dėl vazonų spalvos. Ne, to daugiau nebebus. Nereikia man nieko, tik šiek tiek meilės ir PINIGŲ iš Tavęs. Ar taip sunku nuvežti mane į turgų ir nupirkti tą TIKRĄ Armani suknelę? Aš tikėjau Tavimi ir Tavo banko kortelėmis… Tu mane nuvylei. Labai gaila, baby, bet mane nuvilylei. LABAI. Dabar ieškau kito. Radau. Netiko. Paieškojau dar. Radau. Tiko. Jo banko kortės trys. Tik vat nežinau ar pilnos, bet visdėlto TRYS. Sakė nusiveš mane į Turkiją (Turkijos kurortų centrą) Ten daug TIKRŲ VARDINIŲ rūbų. Manau man patiks. Ten kur pinigai ten ir meilė gi nu.. Deja.. Jis suprato, kad man reikia jo pinigų labiau nei meilės. Bet ar taip sunku suprasti, jog mum visom reikia tų pinigų? Juk čia kasdienybė.! Deja.. Teko apsigyvent nebe Viliampolės bedrabuty, bet Šančių. Skaudu. Žinau, kad skaudu. Visiem skaudu.

Aš Tavo kūnas, Tu mano piniginė.
Tavo/Mano/Jūsų/Mūsų
Augusta.
*Bet mylėjau!

MYLIU.

“Aš Tau dabar nebeabejinga. Myliu Tave. Kartočiau milijoną kartų. Dabar leidžiu Tau ateiti kaip kokiam kirminui. Į mano gyvenimą. Ateik. Prašau. Atsiraityk pas mane. Spyruokliuk. Raitykis. Kaip sliekas. Aš Tau nebūsiu bloga kaip paprastam kirminui. Nenukąsiu Tau galvos ir neiščiulpsiu vidurių. Ne, ne, ne. Dabar viskas kitaip. Aš myliu, Tave KIRMINE. Galėsi ateiti, prisidauginti mano baloje. Būk mano askaride 25m ilgio.” - tarė Augustė ir stipriai nusijuokė. Pasakė savo mintyse “man jūsų gaila” ir nuėjo takučiu.
Aš meile alsuoju, kaifuoju, geriu arbata. Kur prisiliečiu - meilė, aš net 2 į pažymių knygelę rašau su meeile. Aš jį myliu. Spankstu. Svaigstu. Pisu. Whatever. Aš apsvaigus nuo meilės. Aš niekas be Tavęs. Myliu Tave. Myli mane. Mes vienas kito nemylim. Aš su Tavim permiegojau, tada dar pusnuogė bėgau pas kitą. Tu nepykai. Ir neturėjai. Tai yra meilė gi. Būčiau supykus jei Tu pyktum, nes gi mes pora kuri prisiekė nesipykti.
Tu mane metei…. Aš atbėgau į Tavo dušą ir nusiprausiau. Pajaučiau Tavo kvapą, sugedusį čiaupą. Pamačiau kitą merginą. Man skaudėjo širdi, bet tada kažkas atsitiko…. Supratau, įsipjoviau į pirštą su nagu. Damn. Aš žinojau, kad turėjau liguistą potraukį būti panašiai į katę.. dar kartą supratau. Jis mane paliko, nes aš katė, o jis šuo. ;@ Ir reikėjo tai papūgai jį sužavėti. Kuo ji geresnė? Turi sparnus? Be perstojo šika? Nykują. Aš užtad turi savo šikimo dėžutę ir aš iškastruota. Tą kart jam to užteko.. Bet dabar jam reikia tos spalvotos papūgos su išsprogusiom akimis.
Mes susitaikėm. Ir toliau vaidinom draugus. Tu kandžiojai man ausį. Bet neilgai.. Tada ji ištino. Seselė (veterinaras) sakė sugis poryt, čia tik įbrėžimas. Atsipūčiau. Tada jis kandžiojo man pirštą. Patiko. Aš jam įkandau į kojos pirštą. Nepatiko. Mes susipykom. Ir vėl. Jis pasakė, kad su manimi gyvenime nebeskins braškių ir aš tegu tik pasvajoju apie bendrą kopūstų ūkį!
Susitikau su ta papūgo. Susimokėm. Ji sakė, kad pasakysk, todėl pasakė tą mūsų sakmę tam sakymo sakytojui. Ir vėl.. Nagas nulūžęs. Skambina draugė. Sako, kad drado man čiuvą.
Nu. Nuvarėm į tūsą susitikau su juo. Jis man nepatiko. Aš jam ir. Krč. Buvo tokia aistra! Meilė iš primo žvilgsnio, kvapo ir kt. Mes susituokėm. Ir dabar gyvenam mano svajonių vietoje ir name. Vilijampolės bendrabuty.

MYLIU.

Augusta.